Vokiečių aviganiai yra dideli, judrūs, raumeningi, labai protingi ir ištikimi šunys. Šiandien vokiečių aviganiai yra antra pagal populiarumą šunų veislė Jungtinėse Valstijose po Labradoro retriverių.
Jie priklauso ganyklinių šunų grupei, o tai reiškia, kad yra labai energingi ir mėgsta turėti darbą arba galimybę reguliariai mankštintis. Jie garsėja pasitikėjimu, ištikimybe ir drąsa, taip pat gebėjimu meistriškai mokyti šunis ir paklusnumu. Vokiečių aviganiai dažnai naudojami kaip tarnybiniai šunys kariuomenėje ir policijoje patruliuojant, ieškant bombų, vykdant paieškos ir gelbėjimo misijas.
Šios didelės veislės šunys vidutiniškai sveria nuo 65 iki 90 svarų. Paprastai jie būna 22-26 colių aukščio, o jų gyvenimo trukmė – 10-12 metų.
Vokiečių aviganių veislės šuns priežiūra
Vokiečių aviganiai yra neįtikėtinai aktyvūs šunys, kuriuos reikia intensyviai dresuoti ir reguliariai mankštinti, kad jie būtų fiziškai ir protiškai užimti. Jie geriausiai tinka aktyvioms šeimoms ir patyrusiems augintinių šeimininkams.
Kai vokiečių aviganis yra šuniukas, labai svarbu jį socializuoti ir nuosekliai mokyti. Tai padės jiems atsikratyti įpročio elgtis nedrausmingai, pavyzdžiui, kandžiotis ir šokinėti.
Vokiečių aviganiai turi dvigubą kailį, kuris gausiai kerpasi. Paprastai kartą ar du kartus per metus jie peršąla, kai gausiai išsirita.
Vokiečių aviganių sveikatos problemos
Nors vokiečių aviganiams būdinga ilga gyvenimo trukmė, tačiau jie linkę į įvairias sveikatos problemas. Patikimas veisėjas tikrina ir patinus, ir pateles dėl sveikatos problemų, pavyzdžiui, degeneracinės mielopatijos, klubo sąnario ir alkūnės sąnario displazijos. Vokiečių aviganiai dažnai kenčia nuo skrandžio išsiplėtimo ir išsipūtimo (GDV), dar vadinamo pilvo pūtimu, taip pat nuo vėžio, alergijos, širdies ligų ir kitų ligų.
Vokiečių aviganių tėvai turėtų žinoti, į kokius simptomus reikia atkreipti dėmesį, nes ankstyvas ligos nustatymas yra svarbiausias veiksnys siekiant geros bet kokios sunkios būklės prognozės.
Degeneracinė mielopatija
Degeneracinė mielopatija – tai neurologinė liga, pažeidžianti nugaros smegenis ir lėtai sukelianti užpakalinių kojų paralyžių. Pirmieji degeneracinės mielopatijos požymiai yra užpakalinės kojos silpnumas ir sunkumas atsistoti.
Atidžiai stebėkite savo šunį, kad jis pajustų skausmo ir diskomforto požymius, kurie pasireiškia palaipsniui, o ne staiga. Bent kartą per mėnesį patikrinkite savo šuns nagus, ar nėra netolygaus nusidėvėjimo požymių, kurie gali reikšti laipsnišką šlubavimą.
Šios būklės gydyti negalima, tačiau fizioterapija gali padėti sustiprinti raumenis ir išlaikyti gebėjimą naudotis kojomis. Nors vaistų nuo šios ligos nėra, ją galima nustatyti atlikus DNR kraujo tyrimą Floridos universitete arba Misūrio universitete.
Alkūnės ir klubo sąnario displazija
Alkūnės displazija yra degeneracinė sąnarių liga, galinti visą gyvenimą sukelti priekinių galūnių skausmą. Klubo sąnario displazija yra dar viena degeneracinė sąnarių liga, kuria serga užpakalinės galūnės.
Gyvūnų ortopedijos fondo duomenimis, maždaug 20 % vokiečių aviganių kenčia nuo klubo sąnario displazijos. Klinikiniai požymiai: šlubavimas, ribotas judrumas ir kiti skausmo požymiai, ypač vėlesniame amžiuje, kai dėl šio ligos proceso prasideda osteoartritas.
Visų degeneracinių sąnarių ligų gydymas apima svorio mažinimą, sumažėjusį aktyvumą, sąnarių apsaugos vaistus, priešuždegiminius ir skausmą malšinančius vaistus arba operaciją. Yra testų, pavyzdžiui, PennHIP, kuriais galima nuspėti šuns riziką susirgti klubo sąnario displazija per visą gyvenimą.
Vėžys
Vėžys vokiečių aviganiams gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia vėlesniame gyvenimo etape.
Dažniausiai pasitaikančios vėžio rūšys yra hemangiosarkoma ir kaulų, plaučių bei žarnyno vėžys. Hemangiosarkoma yra piktybinis navikas, dažniausiai aptinkamas daug kraujo turinčiuose organuose, pavyzdžiui, blužnyje ir širdyje.
Hemangiosarkomos požymiai paprastai būna susiję su vidiniu kraujavimu ir pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, baltos ar blyškios dantenos, kvėpavimo pasunkėjimas, išsipūtęs pilvas ir kolapsas. Kiti požymiai paprastai yra nespecifiniai ir rodo bendrą negalavimą, įskaitant mieguistumą, dusulį, apetito praradimą, vėmimą, viduriavimą ar svorio kritimą. Priklausomai nuo vėžio apimties, gydymas gali apimti chemoterapiją, spinduliavimą arba operaciją.
Pilvo pūtimas (skrandžio išsiplėtimas ir vulvulus)
Pilvo pūtimas arba skrandžio išsiplėtimas ir išsiveržimas (GDV) – tai staigi, gyvybei pavojinga būklė, kai skrandis padidėja (išsiplėtimas) dėl dujų ir apsiverčia (GDV). Tai dažnai pasitaiko gilių krūtinių, didelių veislių šunims, pavyzdžiui, vokiečių aviganiams.
Jei pastebėjote, kad jūsų šuns pilvo sritis sparčiai didėja arba kad jam skauda pilvą (pvz: verkšlenimas liečiant pilvą arba jo neliečiant, tempimas priekinėmis kojomis žemyn / galinėmis aukštyn, nenoras vaikščioti, nenoras valgyti), nedelsdami vežkite jį pas veterinarą.
Nors pilvo pūtimas kartais gali būti gydomas agresyviomis medicininėmis priemonėmis, GDV reikalauja skubios operacijos, kad būtų išgelbėta šuns gyvybė. Kad sumažėtų pilvo pūtimo rizika, vokiečių aviganiai turėtų palaukti bent 30 minučių ar valandą po valgio, kol vėl pradės judėti.
Dar viena galimybė, kaip išvengti jūsų vokiečių aviganiui gyvybei pavojingo GDV, yra gastropeksija. Ši operacija sėkmingiausia, kai atliekama tuo pačiu metu, kai kastruojamas jaunas šuo. Gastropeksijos metu skrandis visam laikui pritvirtinamas prie vidinės kūno sienos. Šis skrandžio fiksavimas neleidžia jam atsiverti pačiam.
Alergijos
Deutscher Schäferhund alergija pirmiausia gali pasireikšti tokiais simptomais kaip odos niežulys, odos infekcijos, ausų uždegimai arba virškinimo sutrikimai, tokie kaip vėmimas, viduriavimas ar svorio kritimas.
Jei įtariate, kad jūsų šuo kenčia nuo alergijos, reikėtų atlikti išsamią anamnezę ir fizinę apžiūrą, diagnostinius odos ir ausų tyrimus, kraujo ir išmatų tyrimus.
Alergiją šunims galima gydyti vengiant alergijos priežasties ir alergeno bei gydant esamus simptomus dieta ir vaistais.
Širdies ligos
Širdies ligos, ypač DCM (dilatacinė kardiomiopatija), vožtuvų ligos ir širdies ūžesiai, gali būti būdingi vokiečių aviganiams. Svarbu, kad per kasmetinę apžiūrą būtų patikrinta jūsų šuns širdis.
Paprastai stetoskopu klausomasi širdies ir atliekama krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, įskaitant širdies ir plaučių tyrimą.
Šuns, kuriam diagnozuota širdies liga, gydymo planą paprastai sudaro keli vaistai, skirti pagerinti širdies siurbimo funkciją ir gydyti aritmiją. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę laikytis specialios dietos, kad būtų sumažintas suvartojamo natrio kiekis ir padidintas tam tikrų aminorūgščių, skatinančių širdies sveikatą, kiekis.
Bet kokius savo šuns mitybos pokyčius pirmiausia aptarkite su veterinarijos gydytoju, kad būtų užtikrinta, jog mityba yra saugi šuniui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Sunkiomis širdies ligomis sergantys šunys neturėtų būti apkraunami daugiau, nei leidžia jų galimybės. https://www.haustier365.de/