Knyga Iliada ir Odiseja – tai epai, priskiriami senovės graikų poetui Homerui, yra Vakarų literatūros ramsčiai, pasakojantys laikui nepavaldžius pasakojimus apie didvyriškumą, tragediją ir nuotykius. Šios epinės poemos peržengė amžių ribas, šimtmečius žavėdamos skaitytojus savo turtingais pasakojimais ir giliu žmogaus būties analizavimu.
Iliada
Eilėraščio „Iliada“, sukurto maždaug VIII a. pr. m. e., centre – Trojos karas, konfliktas tarp graikų ir trojėnų. Jo esmė – Achilo, didžiausio graikų kario, rūstybė, kai jis pasitraukia iš mūšio dėl ginčo su karaliumi Agamemnonu. Poemoje gvildenamos garbės, likimo ir karo pasekmių temos. Joje gilinamasi į žmogaus psichiką, vaizduojamas sudėtingas didvyriškumas ir gyvenimo trapumas. Iliada – tai ryškių personažų, dieviškų įsikišimų ir likimo neišvengiamumo gobelenas, todėl tai pamatinis Vakarų literatūros kūrinys.
Odisėja
Odisėja, kuri, kaip manoma, buvo parašyta netrukus po „Iliados“, tęsia pasakojimą po Trojos žlugimo, sekdama graikų didvyrį Odisėją jo sunkioje kelionėje namo. Epas liudija, kad sumanumas ir gudrumas yra nepajudinami, o ne brutali jėga. Odisėjas sutinka mitines būtybes, susiduria su dieviškaisiais iššūkiais ir plaukia klastingais mirtingųjų ir nemirtingųjų pasaulių vandenimis. Odisėjoje nagrinėjamos atkaklumo, ištikimybės ir permainingos herojaus kelionės temos. Tai užburiantis nuotykis, kuris rezonuoja su skaitytojais visose kultūrose ir laikmečiuose.
Temos ir pamokos
Abu epus sieja bendros temos, kurios ir šiandien tebėra aktualios skaitytojams. Kleos, arba amžinosios šlovės, sąvoka pabrėžia tiek „Iliados“, tiek „Odisėjos“ veikėjų motyvaciją. Kova dėl tapatybės, išdidumo pasekmės, sudėtingi mirtingųjų ir dievų santykiai – tai pasikartojantys motyvai, suteikiantys pasakojimams gilumo.
Homero indėlis į literatūrą
Homero įtaka neapsiriboja vien „Iliados“ ir „Odisėjos“ pasakojimais. Jo kūriniai buvo senovės graikų švietimo pagrindas, suteikiantis moralinių ir kultūrinių pamokų. Homero epai tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei rašytojų ir menininkų per visą istoriją – nuo antikos dramaturgų iki Renesanso poetų. Net ir naujaisiais laikais išlieka nuorodos į Homero veikėjus ir temas, o tai rodo, kad šie epiniai pasakojimai išlieka aktualūs.
Palikimas ir adaptacijos
Iliada ir Odisėja įkvėpė daugybę adaptacijų, vertimų ir perpasakojimų. Nuo senovės graikų pjesių ir romėnų epų iki Renesanso literatūros ir šiuolaikinių romanų – Homero palikimas yra reikšmingas visam pasauliui. Epas taip pat tapo įvairių meno formų, įskaitant tapybą, skulptūras ir operas, išraiška, dar labiau įtvirtinančia jo vietą kultūros panteone.
Žodis pabaigai
Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ ir toliau žavi skaitytojus savo nesenstančiais pasakojimais apie didvyriškumą, tragediją ir žmogiškąją patirtį. Skaitydami šiuos literatūrinius šedevrus, susiduriame ne tik su senovės Graikijos didvyriais ir dievais, bet ir su nenugalima žmogaus dvasios stiprybe.