Laimo liga ir tai, ko apie ją nežinojote

pagal | 2020-02-29
Laimo liga

Kuomet pagerėja orai ir pasirodo pirmieji šiltesnės saulutės spinduliai, mes imame vis daugiau laiko praleisti gamtoje, mėgaudamiesi mus supančia gamta ir šiltu oru. Tačiau džiaugdamiesi visu tuo, mes dažnai pamirštame apie tai, kad atšilus orams kartu suaktyvėja ir erkės. Prasidėjus erkių sezonui mes turime pasirūpinti tinkama apranga ir būti atidūs laiką leisdami miškingose ar žolėtose vietose. Nors kiekvienais metais erkių sezonas būna skirtingas (tam didžiausios įtakos turi orai), jos kiekvienais metais visame pasaulyje užkrečia tūkstančius žmonių. Ir nepaisant to, kad nuo erkinio encefalito mes galime pasiskiepyti, nereikėtų  pamiršti, kad iksodinių erkių pernešama ir Laimo liga, nuo kurios vakcinos dar nėra.

Iksodinės erkės perneša bakteriją, kuri sukelia Laimo ligą. Nors ne kiekviena erkė nešioja šią bakteriją, žmogaus organizme sukeliančią infekciją (kai kurios perneša kitus patogenus) – visuomet naudinga būti tinkamai pasiruošusiems, imantis visų saugumo priemonių, o susidūrus su erkės įkandimu, atidžiai stebėti įkandimo vietą ir prireikus kreiptis į gydytoją. Negydoma ši infekcija gali sukelti rimtų neigiamų sveikatos pakitimų. Todėl apie Laimo ligą naudinga sužinoti daugiau informacijos.

14 faktų apie Laimo ligą

  1. Laimo liga (arba Laimo boreliozė) yra sukeliama Borrelia burgdorferi (taip pat Borrelia garinii, Borrelia afzelii ir kt.) bakterijos, kuri žmogui yra pernešama tik tuomet, kai jam įkanda erkė. Laimo liga yra lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga. Ji gali pažeisti įvairius žmogaus organus ir sistemas.
  2. Tam, kad erkė užkrėstų žmogų, ji įprastai turi būti prikibusi prie žmogaus odos apytiksliai 36 val., tačiau kai kurie šaltiniai nurodo ir 24 val. laikotarpį. Kai erkė patenka ant žmogaus odos ir įkanda, ji ima siurbti kraują, kartu į žaizdą suleidžiant skysčius, kuriuose būna borelijų, sukeliančių Laimo ligą. Šia liga žmogų gali užkrėsti į jį įsisiurbusios nimfos arba suaugusios erkės.
  3. Pagrindiniai borelijų (Laimo ligą sukeliančių bakterijų) infekcijos šaltiniai yra laukiniai gyvūnai – įprastai tai būna smulkesni žinduliai ir paukščiai.
  4. Pastebima, kad vietose, kuriose yra daugiau pelių, taip pat visuomet yra aptinkama ir erkių. Nustatyta, kad visų rūšių pelės (tačiau ypač – baltakojės pelės) yra tai, ką mokslininkai vadina „palaikomuoju rezervuaru“. Jos savo organizme nešioja šią bakteriją, todėl kitos gamtoje esančios erkės gali ja užsikrėsti. Kadangi šios bakterijos pelių kraujotakos sistemoje išlieka kur kas ilgiau nei žmogaus, erkės turi tiesiog neišsemiamą šios bakterijos šaltinį. Todėl manoma, kad jei pasaulyje būtų išnaikintos visos pelės, Borellia bakterijų gamtoje taip pat reikšmingai sumažėtų, kartu sumažėjant ir Laimo ligų atvejams.
  5. Laimo liga dar yra vadinama ir puikiu imitatoriumi, kadangi ji gali atrodyti kaip daugelis kitų ligų (pvz., fibromialgija, artritas, nuolatinio nuovargio sindromas ar kt.).
  6. Daugiausiai Laimo ligos atvejų yra užfiksuojama vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą.
  7. Vienas iš dažniausių Laimo ligos simptomų yra raudonos spalvos apvalus odos paraudimas, kurį gali lydėti daugybė kitų simptomų. Apytiksliai 70 – 80 proc. Laimo liga užsikrėtusių žmonių ant odos pastebi tokius paraudimus, kurie dažniausiai pasirodo praėjus kelioms dienoms ar kelioms savaitėms nuo erkės įkandimo. Taip pat Laimo ligai yra būdingi šie simptomai: nuovargis, kaklo skausmas, žandikaulio srityje jaučiamas diskomfortas, raumenų skausmai, artrito požymiai, pažinimo gebėjimo sutrikimai, regėjimo sutrikimai, virškinamojo trakto problemos, galvos skausmai ir kt.
  8. Laimo liga diagnozuojama apžiūrint fiziškai, atliekant kraujo tyrimą ir kartu atsižvelgiant į medicininę paciento ligos istoriją. Tačiau gali prireikti nuo keturių iki šešių savaičių, kol žmogaus imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš Borrelia burgdorferi, tokiu atveju pasitvirtinant ir kraujo teste. Būtent todėl labai dažnai pacientų, kurie pastebi Laimo ligai būdingus odos paraudimus, atlikto kraujo tyrimo rezultatai būna neigiami, todėl gydytojai neretai Laimo ligą nustato atsižvelgdami į fizinius požymius, tokius kaip matomą odos paraudimą. Tuo tarpu pacientų, kurie ima jausti ir tokius požymius kaip raumenų ar sąnarių skausmai, dažniausiai kraujo tyrimo rezultatai būna teigiami. Todėl jei žmogui simptomai trunka ilgiau nei šešias savaites ir jis niekuomet nebuvo gydytas antibiotikais, neigiami kraujo tyrimo rezultatai įprastai rodo, kad jis iš tikrųjų neserga Laimo liga.
  9. Dažniausiai Laimo liga yra sėkmingai išgydoma per kelias savaites naudojant antibiotikus. Antibiotikų naudojimas labai ilgą laiką (mėnesius ar metus) nepadeda pasiekti geresnių rezultatų, o priešingai – gali būti pavojingas žmogaus sveikatai ir sukelti didžiules komplikacijas.
  10. Pirmą kartą pasaulyje Laimo liga buvo aptikta ir aprašyta 1977 m. JAV.
  11. Lietuvoje Laimo liga pirmą kartą nustatyta 1987 m.
  12. Laimo liga yra aptinkama visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą.
  13. Medicinos specialistai iki pat 1981 m. nebuvo nustatę, kad Laimo ligą sukelia erkės įkandimai. Šią ligą sukeliančios bakterijos pavadinimas Borrelia burgdorferi suteiktas mokslininko Willy Burgdorfer garbei. Jis atrado ryšį tarp Laimo ligos ir erkės įkandimų.
  14. Geriausias Laimo ligos gydymas yra prevencija. Kadangi nuo Laimo ligos iki šiol nėra vakcinos, viskas, ką galime padaryti – tai imtis visų saugomo priemonių, padedančių apsisaugoti nuo erkės įkandimo. Rekomenduojama būti atidiems vaikštant miškingose ar žolėtose vietovėse. Reikia dėvėti ilgas kelnes, kurių klešnės apačioje yra prigludusios, ir marškinėlius ilgomis rankovėmis. Būtina naudoti erkes atbaidančias purškiamas arba ant odos tepamas apsaugines priemones. Patariama dėvėti ir galvos apdangalą. Net ir imantis visų šių saugumo priemonių, neturėtumėte pamiršti reguliariai patikrinti savo odą, ar ant jos nėra erkių ir ar nėra atsiradę paraudimų.