Kompiuteriniai virusai – naujausia terorizmo forma

kompiuterio virusasTerorizmas – labai dažnai naudojamas žodis šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau jo formos nuolatos kinta. 1794 metais per Prancūzijos revoliuciją teroristais buvo pavadinti jakobitai. Vėliau teroristų sąvoka buvo naudojama kalbant apie tironus ir politinius veikėjus, valdančius pasitelkus baimę ir įbauginimus. XX amžiaus pabaigoje terorizmas tapo siejamas su masiniu nekaltų gyventojų naikinimu atsitiktine tvarka siekiant įbauginti visuomenę ir paveikti politinius lyderius. Nereikia, kad praeitų šimtai metų, kad terorizmo definicija pasikeistų, nes ji keičiasi dabar. Ir tam labai rimtos įtakos turi kompiuteriniai virusai.

Baisiausias kompiuterinis virusas

2017 metų rugpjūčio 27 dieną pasaulį sudrebino vieno iš baisiausių virusų atakų. Virusas „notPetya“ užblokavo keletą tūkstančių kompiuterių didelėse Ukrainos, Rusijos ir kitose Rytų Europos šalių įmonėse ir organizacijose. Iš pradžių visi pamanė, kad tai eilinis bandymas pasipelnyti, nes virusas prašė 300 dolerių už kietojo disko „atšifravimą“. Žiniasklaida suūžė ir išplatino pranešimus apie dar vieno išpirkos reikalaujančio viruso ataką. Tokie pranešimai labai greitai plinta socialiniuose tinkluose, todėl apie šį virusą greitai sužinojo visas pasaulis. Jau kitą dieną saugumo ekspertai pastebėjo, kad virusas elgiasi gana keistai. Iš tikrųjų, jis net neketina „atšifruoti“ kietojo disko duomenų, net sumokėjus pinigus. „notPetya“ virusas buvo skirtas sunaikinti kompiuterius, o išpirkos reikalavimas – tik priedanga, masalas žiniasklaidai.

Virusų klasifikacijoje šis virusas vadinamas „naikinančiu šlavėju-valytoju“ – Destructive wiper malware. Pasak internetinio portalo novirus.uk eksperto Lino Kiguolio, ši virusų rūšis yra dar labai nauja ir reta. Pirmieji virusai, o tiksliau jų elementai sutinkami nuo 2012 metų. Pirmasis tokio tipo virusas yra laikomas Flame – šnipinėjimui ir kovai su Irano ir Saudo Arabijos energetikos kompanijomis sukurtas naikinimo virusas. Po jo dar buvo keletas bandymų sugadinti tam tikrų šalių kompiuterius. 2013 metais tokio viruso modifikaciją panaudojo „Lozoriaus grupė“ – su Šiaurės Korėja siejama kibernetinių nusikaltėlių grupuotė. Šiais metais nuo naikinančio viruso nukentėjo Ukraina. Kam naudinga, kad Ukrainoje kiltų panika dėl kompiuterio kietuosius diskus naikinančio kompiuterinio viruso?..

Virusas tampa teroristų įrankiu

Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje išplito du dalykai, kurie iš esmės pakeitė terorizmo finansavimo būdus. Vienas iš teroristinių organizacijų finansavimo būdų yra išpirkos prašantys virusai. Kibernetinių nusikaltėlių forumuose vienu metu buvo pardavinėjama net visa paslauga su viruso sukūrimu, paleidimu ir palaikymu bei pinigų surinkimo bei išplovimo paslaugomis. Jei programišiai siūlo tokias paslaugas viso pasaulio nusikalstamoms grupuotėms ir valstybėms, neatmestina galimybė, kad tokios paslaugos neįsigijo ir teroristinės grupuotės.

Kitas išplitęs dalykas yra kriptovaliutos, kurių nereguliuoja nė viena vyriausybė, todėl sužinoti, kas jomis disponuoja yra beveik neįmanoma. Kriptovaliutos yra gana teigiamas reiškinys ekonomikai, tačiau tuo pačiu ir tampa nusikaltimo finansavimo įrankiu. Dėl to virusai, prašantys išpirkos, reikalauja pervesti 300 dolerių už kompiuterio atblokavimą ne JAV doleriais, o Bitcoin valiuta. Taip teroristai nerizikuoja būti greitai išaiškinti, nes pinigų plovimo tinklus saugumo tarnybos per tam tikrą laiką išaiškina.

Mokėdami išpirką kompiuterių savininkai turėtų pagalvoti, kur nueis jų pinigai. O jie pateks į nusikaltėlių rankas. Viruso kūrėjui teks tik nedideli komisiniai.

Kodėl kompiuteriniai virusai yra kibernetiniai teroristai?

Norint atsakyti į šį klausimą, reiktų peržvelgti neilgą kompiuterinių virusų istoriją nuo 1971 metų, kai ARPANET tinkle buvo paleistas daugintis sugebantis virusas Creeper. Tiesa, tada jis neturėjo jokio tikslo kenkti tinklui ar kompiuteriams. Vėlesni bandymai kurti kompiuterinius virusus buvo jau nebe tokie nekalti.

Kompiuterinis virusas turi keletą tikslų:

  • Paralyžiuoti, bet ne sunaikinti kompiuterį;
  • Sukelti paniką ir baimę kompiuterių savininkų bendruomenėje;
  • Pridaryti finansinių nuostolių;
  • Pavogti duomenis, kad vėliau būtų galima manipuliuoti jų savininkais;
  • Pavogti finansinius duomenis, kurie padėtų pavogti realius pinigus iš sąskaitų;
  • Atkreipti į save visuomenės dėmesį ir paskatinti tam tikro lygio paniką (net ir tarp nenaudojančių kompiuterių);
  • Įsibrauti į kompiuterį, užvaldyti jo resursus ir panaudoti vykdant nusikalstamą veiką (DDOS atakas);
  • Šnipinėti savininkus.

Teroristinės grupuotės irgi veikia panašiai. Jos siekia įvaryti baimę, sukelti ažiotažą žiniasklaidoje, pridaryti nuostolių bendruomenei ir valstybiniu mastu (karas siurbia milžiniškas mokesčių mokėtojų lėšas, silpnina valstybių ekonomiką).

Pastaruoju metu kompiuteriniai virusai tapo savotiška norma. Jų pradėta nebebijoti, nes antivirusinės programinės įrangos kūrėjai įteigė visuomenei, kad ji yra visiškai saugi. Deja, minėtas šios vasaros išpuolis prieš Ukrainos įstaigų kompiuterius parodė, kad niekas nebegali jaustis saugus. Kompiuteris nesprogsta, nesukelia gaisro, tačiau jo sunaikinimas įmonėse turi įtakos akcijų biržoms ir valstybių valdymui. To siekia tik teroristinės organizacijos.

Masinis kompiuterinis virusas, paralyžiuojantis visuomenines paslaugas gali būti ir kaip dėmesį atitraukiantis manevras tam tikriems veiksmams, pavyzdžiui, tam tikriems kariniams konfliktams pradėti. Kol valstybė meta dideles pajėgas viruso padariniams pašalinti ir ekonominei krizei suvaldyti, ji tampa pažeidžiama kitose srityse. Dėl to bet kurie masiškesni virusai gali būti teroristinės atakos prieš tam tikrą šalį ženklu.

Ar kompiuteriniai virusai yra labai pavojingi?

Vienas iš penkių virusų yra pavojingas kompiuteriui. Vienas iš dešimties gali pavogti jautrią informaciją. Vienas iš tūkstančio gali būti valdomas teroristinės grupuotės užsakymu. Virusų yra tiek daug, kad bijoti ir kelti panikos net neverta. Galbūt dėl to nuo paskutinio naikinančio viruso panaudojimo praėjo net 4 metai. Kompiuteriniam pasauliui tai itin ilgas laiko terminas, per kurį spėjo daug kas pasikeisti.

Virusų bijoti nereikia, sako saugumo ekspertai tiek iš valstybinių tarnybų, tiek iš komercinių struktūrų. Pakanka tik protingai elgtis internete, pasisaugoti, nuolatos kurti duomenų atsargines kopijas, o tada joks virusas bus nebebaisus.