Alergijos atsiranda tuomet, kai mūsų imuninė sistema tampa itin jautri tam tikroms medžiagoms, kitaip vadinamoms alergenais. Daugelis jų būna kasdienėje aplinkoje. Alergijos neturintiems žmonėms tokios medžiagos paprastai yra nekenksmingos. Tačiau tiems, kurie turi šį imuninės sistemos sutrikimą, jos gali sukelti įvairias nepageidaujamas reakcijas. Taigi kokie alergenai yra dažniausi ir kaip jų išvengti?
Kokios medžiagos dažniausiai sukelia alergijas?
Alergijas gali sukelti įvairios medžiagos. Jos paprastai skirstomos į grupes. Viena iš tokių – dulkės ir žiedadulkės. Nepageidaujamą imuninę reakciją dažniausiai sukelia dulkėse esančios erkutės, kurių gali būti namų aplinkoje: patalynėje, kilimuose, minkštuose žaisluose ir kitur.
Medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės yra platinamos vabzdžių, išnešiojamos vėjo, taip pat patenka į mūsų namus su dulkėmis. Šiems alergenams būdingas sezoniškumas. Dulkių ir žiedadulkių sukeliamos alergijos dažniausiai pasireiškia nosies užgulimu, akių niežėjimu, patinimu, ašarojimu bei kosuliu.
Kita didelė alergenų grupė – maisto produktai, tokie kaip karvės pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, sojos pupelės, kviečiai, žuvis bei jos produktai. Alergija maistui gali sukelti vėmimą, liežuvio, lūpų, veido ir gerklės patinimą, dilgčiojimą ar niežulį burnoje, pilvo spazmus, dusulį, kraujavimą iš tiesiosios žarnos (dažniausiai vaikams), viduriavimą.
Pakankamai dažnai nepageidaujama imuninės sistemos reakcija pasireiškia įgėlus vabzdžiams. Alergiškiems žmonėms ji gali sukelti dusulį, stiprų patinimą, staigų kraujospūdžio sumažėjimą, neramumą, raudoną ir labai niežtintį bėrimą, plintantį visame kūne, galvos svaigimą, kosulį, krūtinės spaudimą.
Kalbant apie dažniausius alergenus, taip pat reikėtų išskirti naminių gyvūnų seiles, pleiskanas, plaukus ir šlapimą. Organizmo reakcija šiuo atveju gali pasireikšti akių ašarojimu, alergine sloga, odos išbėrimu ar astmos priepuoliais.
Kai kurios alerginės reakcijos būna itin stiprios ir gali sukelti rimtą pavojų žmogaus gyvybei. Todėl į tokią būklę reikėtų pažvelgti atsakingai ir esant poreikiui kreiptis į gydytojus. Atlikę reikiamus tyrimus, alergologai gali padėti išsiaiškinti, kas sukelia nepageidaujamą imuninės sistemos atsaką, ir padėti užkirsti tam kelią.
Kaip išvengti alergijų?
Būdų, kaip išgydyti alergiją, kol kas nėra. Todėl efektyviausias sprendimas šiuo atveju yra ją sukeliančių medžiagų vengimas. Taip pat su savimi visuomet patariama turėti vaistų nuo alergijos, o esant anafilaksijos rizikai – ir adrenalino autoinjektorių (adrenalinu užpildytą švirkštą).
Siekiant išvengti galimų alergenų pavojaus, apie savo alergijas patariama informuoti šeimą, draugus, kolegas ir kitus asmenis, kurie turėtų apie tai žinoti, pavyzdžiui, restorano darbuotojus.
Kartais gali atrodyti, kad alergija nekelia didelio pavojaus mūsų sveikatai, o juo labiau gyvybei. Visgi pasireiškus stipriai imuninės sistemos reakcijai, pasekmės gali būti itin skaudžios. Taigi nenumokite į tai ranka – pasidarykite reikalingus tyrimus ir išsiaiškinkite, kam esate alergiški.