Kada elektromobiliai pranoks tradicines transporto priemones?

pagal | 2019-08-27
0 Shares

elektromobiliai

Elektromobiliai – viena didžiausių šio amžiaus naujovių, vairuotojai vis labiau „prisijaukina“ ekologiškąjį transportą. Kaip rodo įvairios apklausos, lietuvių domėjimasis elektromobiliais didėja: apie ekologiško transporto įsigijimą svarstytų ir pati idėja artima apie 30 proc. šalies gyventojų. Tačiau nuo realių veiksmų – hibridinio automobilio ar elektromobilio įsigijimo – atbaido vis dar aukštos šio transporto kainos.

Būtent dėl keliskart didesnės kainos daugelis vis dar renkasi įprastesnes alternatyvas – automobilius benzininiais ar dyzeliniais varikliais. Ar scenarijus, kad amžiaus viduryje keliais daugiausia riedės elektromobiliai ir hibridinis transportas – realus?

Kuo elektromobiliai lenkia tradicinį transportą?

Daugelis žino tik 2 pagrindinius faktus apie elektromobilius:

  • 1: kad jie draugiškesni aplinkai,
  • 2: jog jų variklis veikia itin tyliai.

Kokių dar skirtumų galima įžvelgti? Iš esmės atsisėdę už elektromobilio vairo didelių skirtybių nepajusime, tik pavarų dėžė valdoma kiek kitaip.

Visuomenei vis intensyviau diskutuojant apie gamtosaugos problemas, būtent elektromobiliai įvardijami kaip mažiausiai taršus ateities transportas, padedantis ženkliai mažinti į aplinką patenkančio anglies dvideginio kiekį, o kartu – ir vadinamąjį šiltnamio efektą. Skeptikai kaip vieną kontrargumentų prieš elektromobilius dažnai įvardija faktą, kad jų gamybos metu išmetama daugiau teršalų nei gaminant įprastus automobilius. Tačiau ilguoju periodu elektromobilių išskiriamas minimalus teršalų kiekis kompensuoja ir atperka didesnę taršą šio ekologiško transporto gamybos metu. Skaičiuojama, kad elektra varomas transportas išskiria 17–30 proc. mažiau teršalų, lyginant su mums įprastomis transporto priemonėmis. Tikimasi, kad iki amžiaus vidurio taršos emisija sumažės dar bent kelis kartus.

Elektromobilių kūrėjų ateityje dar laukia iššūkiai

Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių elektromobilių savininkams buvo įkrovimo stotelių išsiruošus į tolimesnes keliones stygius. Tačiau elektromobilių įkrovimo problemas išsprendė gerokai prasiplėtęs viešųjų stotelių tinklas. Taip pat žmonės gyvendami rečiau stotelėmis aprūpintomis vietomis adaptuojasi, įsirengia stoteles namuose ar inicijuoja stotelių kūrimą darbo aplinkoje. Pasirinkus automobilį, kurio jungtis retesnė Lietuvoje, ieškoma adapterių, pavyzdžių tokių kaip adapteris is type 2 i type 1 ( ang. type 2 to type 1 adapter ). Tad kiekvienas elektromobilio savininkas tampa tarsi ekspertu, kuriam nesvetimi iššūkiai ir jų sprendimo būdai.

Šiuo metu didžiąją elektromobilių kainos dalį sudaro jų baterijų kaina. Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių – rasti būdų ne tik dar labiau pailginti įkrautomis baterijomis įveikiamą atstumą, bet ir dar kartą panaudoti atitarnavusias baterijas, akumuliatorius.

Palankios tendencijos

2015 m. atstumą nuo Vilniaus iki Palangos elektromobiliu pavyko įveikti per 5 val. 27 min., o 2016 m. – per ~4,5 val. Keliaujant naujausiais ir moderniausiais elektromobiliais, prireikia vieno ~30 min. sustojimo baterijai įkrauti. Tiesa, mažiau pažangių elektromobilių baterijas gali tekti įkrauti vidutiniškai kas 100–150 km, o „Tesla“ elektromobiliu apie 350 km atstumą galima įveikti ir be stabtelėjimų, tačiau vidutinis greitis būtų nedidelis. Įprastu automobiliu, kuris judėjo leistinu greičiu ir 1 kartą buvo sustojęs degalinėje įsigyti kavos, Palangą iš Vilniaus pavyko pasiekti 25 min. greičiau nei elektromobiliu.

Elektromobilius ekspertai lygina su išmaniaisiais telefonais: prieš ~5 metus pagaminti elektromobiliai neprilygsta naujausių modelių transportui, analogiškai kaip ir tuo metu gaminti išmanieji, lyginant su esančiais prekyboje šiandien. Anksčiau gaminti išmanieji technologiškai pasendavo per 1–2 metus. Tokia pati situacija buvo ir su elektromobiliais. Apytiksliai po 5 metų pradėti gaminti elektromobiliai visomis savybėmis turėtų aplenkti įprastus automobilius, o iki amžiaus vidurio ekologiškas transportas keliuose taps vyraujančiu.

0 Shares