Ikrai – delikatesas itin naudingas tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Teigiama, kad ikrai dėl savo turtingos maistinės vertės ir įvairios sudėties padeda išvengti arba sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, sąnarių ligomis, padeda palengvinti nuotaikos ir nerimo sutrikimus, pagerina odos būklę, užkerta kelią senėjimui, nėščioms moterims turi įtakos vaisiaus vystymuisi, stiprina imuninę sistemą, pagerinta smegenų veiklą, padeda puoselėti odos ir plaukų būklę ir padeda išlaikyti gerą regėjimą. Svarbu paminėti, kad ikrų kaloringumas ir maistingumas priklauso nuo jų rūšies bei jų apdorojimo būdo. Pagal spalvą ikrai skirstomi į keturis tipus. Juodieji ikrai išgaunami iš eršketinių žuvų, yra gana dideli ir gali būti tiek tamsiai pilkos spalvos, tiek juodos spalvos. Raudonieji ikrai išgaunami iš įvairių lašišinių žuvų (pavyzdžiui, kuprės, ketos, nerkos, vaivorykštinio upėtakio). Rožiniai ikrai išgaunami iš lašišinių ir menkinių žuvų. Baltieji ikrai išgaunami iš lydekų, karpių, silkių, pasižymi gelsva spalva ir nors yra mažiau populiarūs, bet taip pat labai naudingi sveikatai. Pagal apdorojimo būdą ikrai gali būti: grūdėtieji (subrendę pasūdyti ikrai be plėvelės), grūdėtieji pasterizuoti (subrendę pasūdyti ikrai be plėvelės dėl pasterizavimo turintys ilgesnį galiojimo laiką), slėgtiniai (įvairių tipų ikrai supresuoti iki vienalytės masės) ir plėveliniai (nesubrendę ar per daug subrendę ikrai su plėvele). Nors skirtingų tipų ikrų maistinė vertė ir kalorijos gali skirtis kiekybiškai, tačiau visų tipų ikrų sudėtyje yra tokios pačios naudingos maisto medžiagos, kaip baltymai, kalcis, geležis, magnis, fosforas, selenas ir vitaminai A, B2, B6, B12, D ir kitos organizmui reikalingos medžiagos. Taip pat visų ikruose yra įvairių natūralių nepakeičiamų aminorūgščių, tokių kaip lizinas, argininas, izoleucinas, metioninas ir histidinas.
