Globalėjant pasauliui į Lietuvą taip pat vis dažniau pūsteli įvairūs modernūs amerikietiški ar europietiški vėjai. Vienus tai labai džiugina, o kitiems sukelia pasipiktinimą. Viena daugiausiai diskusijų sukeliančių švenčių yra vaiduokliškai baugus, paslaptingas, pašėlęs Helovinas, kurio pagrindiniai akcentai yra įvairūs karnavaliniai kostiumai, gąsdinimai ir šviečiantys moliūgai. Helovinas yra kiekvienais metais švenčiama šventė. Pats žodis yra kilęs iš Katalikų bažnyčios terminijos, tai sutrumpintas Visų Šventųjų ( angl. All Hallow Even) pavadinimas. Nors Visų Šventųjų diena yra katalikiška šventė, kuri skirta pagerbti šventuosius, tačiau gerokai seniau, penktajame šimtmetyje prieš Kristų, keltiškoje Airijoje spalio 31 dieną oficialiai baigdavosi vasara. Taigi, ši šventė yra išlikusi dar iš senovės keltų tradicijų. Gerokai vėliau šią šventę žaismingai perėmė airiai, o ši iš jų paplito po visą pasaulį. Matant šios šventės atributiką išpuoštas parduotuvių vitrinas tampa akivaizdu, jog ši „vaiduokliška“ infekcija yra užkrėtusi ir lietuvius.
Kadangi Amerikiečiai neturi savo unikalios kultūros šaknų ir nežino protėvių kulto, jie susigalvojo savas tradicijas ir Vėlines pavertė komerciniu karnavalu. Paprotys švęsti Heloviną į Ameriką atkeliavo tik 1840-aisiais metais. Jį į šalį atvežė airių imigrantai, kurie bėgo iš savo šalies dėl bado. Naujoje Anglijoje tuo metu mėgstamiausia išdaiga buvo kiemų puošimas ir vartelių atidarymas. Šiais laikais spalio 31 dieną, kuri daugelyje vakarų šalių yra įvardijama visų Šventųjų dienos išvakarėmis, po gatves ima bastytis vaikai, persirengę baidyklėmis ar siaubo filmų herojais. Jie reikalauja pinigų ar saldainių, pjaustinėja moliūgus ir kitaip smagiai leidžia laiką.
Mūsų šalyje vargu, ar išvysite tokius vaizdus gatvėje. Juos greičiau pamatysite nebent visų Šventųjų dienos išvakarių metu rodomuose filmuose, laidose, taip pat baruose ar naktiniuose klubuose, kurie mielai organizuoja šią šventę ir jau ne pirmus metus nepraleidžia galimybės pasipelnyti iš šitos amerikietiškos tradicijos. Per Helovino vakarėlius, kuriuose dominuoja karnavaliniai kostiumai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, linksminasi labai įvairiai, pvz., demonstruojama kaukolių kolekcija, vyksta laumių karnavalas ar Helovino madų demonstravimas, netgi satanistų apeigos ar „Drakulos kraujo“ degustacija ir kt.
Nors Lietuvos pramogų pasaulio atstovai yra entuziastingai nusiteikę organizuoti Helovino vakarėlius, vis dėlto didžioji dalis mūsų šalies gyventojų yra gana priešiškai nusiteikę prieš šią šventę. Jie mano, kad Helovinas konfrontuoja su Vėlinėmis, kurios nuo seno mūsų tautoje yra mirusiųjų pagerbimo šventė, kurios metu nėra priimtinas didelis triukšmas, reikalinga ramybė bei susikaupimas.
Nors bene kiekvienas yra įsitikinęs, jog Helovinas yra amerikietiška šventė, vis dėlto, taip manantieji nėra visiškai teisūs. Pasirodo, kad šių mistiškų linksmybių šaknys glūdi dar keltiškoje Airijoje. Istorikai teigia, jog šiai tradicija tapusiai šventei pradžią davė Samhenas – tai senovės keltų genčių Naujieji metai, švęsti būtent lapkričio pirmąją. Keltai tikėjo, jog tą dieną kartą per metus visų mirusiųjų sielos sugrįžta pas gyvuosius. Tačiau reikėtų akcentuoti, kad anksčiau šios klajojančios dvasios būdavo laikomos gėrio ir ramybės nešėjomis, o šiandien, kalbant apie Heloviną dažniausiai įsivaizduojami vampyrai, raganos ir kitokios baidyklės. Taip pat ši šventė nebeapsieina ir be išpjaustinėto moliūgo su į vidų įstatyta degančia žvakute. Taigi, šiandien Helovinas tapo daugialypis kultūros reiškinys, į kurį susipynė Užgavėnių, Vėlinių ir derliaus švenčių apeigos.