Pastaruoju metu stebima tendencija, kad auga poreikis fotografavimo kursams. Tai reiškia, kad vis daugiau ir daugiau žmonių nori mokytis fotografijos, o tiksliau konkrečių fotografavimo metodų ir technikos. Atrodo, nieko nuostabaus, tačiau pakanka pasižiūrėti į tendencijas prieš 10 ir 20 metų, ir matysime, kad seniau fotografijos paslaugos buvo prieinamo tik labai nedidelei žmonių grupei. Dabar jos prieinamos beveik visiems. Tai džiugina, nors ne visada…
Fotografavimo kursai paprastai būna 4 rūšių:
– Teorinės paskaitos mokymo įstaigose (kolegijose, profesinėse mokyklose, universitetuose ir t.t.)
– Praktiniai užsiėmimai mokyklose – būreliai.
– Fotografijos kursai, vedami privačių lektorių nedidelėms grupėms.
– Individualios fotografavimo pamokos vienam ar dviem žmonėms, kur skaičiuojamos akademinės valandos.
Labiausiai paplitęs būdas mokytis fotografuoti yra fotografijos kursai 5-10 žmonių grupėms. Jų metu suteikiama ir teorinė medžiaga, ir praktiniai užsiėmimai. Kai kurie kursai siūlo ir nuotraukų retušavimo pamokas. Individualios pamokos vedamos namuose, todėl kokios apimties yra tokio tipo kursai – gana sunku.
Dabar svarbu išsiaiškinti, kodėl fotografavimo kursų poreikis toks didelis.
Paaiškinimų gali būti keletas. Vienas jų yra auganti poreikis fotografuoti verslo sektoriuje. Tai reiškia, kad pats verslas stengiasi paruošti savo darbuotojus taip, kad nereikėtų samdyti profesionalaus fotografo kiekvienam atvejui. Tokiu būdu nekilnojamojo turto agentai, el. parduotuvių vadybininkai, kitų sričių pardavimo vadybininkai ir kitų profesijų atstovai tampa priverstinais fotografais. Jie privalo išmokti fotografuoti, kad išsilaikytų darbo rinkoje.
Kitas paaiškinimas – atpigusi skaitmeninė fototechnika. Profesionalus skaitmeninis fotoaparatas kainuoja nuo 500 eurų, o tokią sumą gali sau leisti ne tik įmonės, bet ir vidutines pajamas gaunantys fotografijos entuziastai.
Trečia priežastis – supaprastėjęs naudojimasis fotoaparatais. Tai lėmė techninis fotoaparatų išsivystymas – nebeliko juostelių, ribojusių kadrų skaičių, nebereikia ranka persukti juostelės, taip pat nebereikia kiekvieną kartą nustatyti fotografavimo rėžimą. Dabar kiekvienas fotoaparatas turi jau nustatytus rėžimus, pavyzdžiui, „Portetas“, „Vakarėlis“, „Paplūdimys“, „Fejerverkai“ ir t.t. Tai supaprastina naudojimąsi fotoaparatu iki minimumo. Dabar puikių kadrų padaro ir 2 metų vaikas, jau nekalbant apie meninį skonį turinčius suaugusiuosius.
Fotografavimo kursų poreikio augimas atveria naujas galimybes jų dalyviams. Tiesa, tai šiek tiek iškreipia fotografijos rinką, nes profesionalai mėgėjai, dalyvavę kelių savaičių trukmės kursuose dabar vadina save profesionalais, nors to nėra. Profesionalą charakterizuoja ne lankytų kursų trukmė ar labai brangus fotoaparatas, o sugebėjimai dirbti, matyti šviesą ir retušuoti nuotraukas.
Iš kitos pusės, kursus veda dažnai ne tie, kurie turėtų tai daryti. Esant labai didelei vestuvių fotografų konkurencijai, vestuvių fotografavimas daug kam tampa ne nuolatiniu, o tik sezoniniu verslu. Tai reiškia, kad vos prakutęs vestuvių fotografas vasarą dirba vestuvėse, žiemą nelabai turi ką veikti, tad užsiima kursų vedimu.
Fotografijos kursus turi dėstyti profesionalus fotografas, turintis ne tik lankytojų, bet ir savo kolegų fotografų pripažinimą. Tai itin svarbu, nes reputacija ir rekomendacijos šiame versle vaidina esminį vaidmenį. Tai turėtų žinoti kiekvienas, kas nori išmokti fotografuoti, o ne tik pabendrauti su fotografu ir užduoti jam keletą klausimų.
Beje, pastebima tendencija, kad foto kursai dovanojami, kaip dovana, bet apie tai – kitame straipsnyje.