Kiekvieniems tėveliams savas vaikas yra pats geriausias ir talentingiausias, todėl dažni norėdami įrodyti ir skatinti mažylio talentą, vos jam išmokus vaikščioti nuveda į šokių, dainavimo ar dailės būrelius, baseiną ar gimnastiką. Neretai iš noro vaiką išmokyti ką nors naujo, tėveliams nebeegzistuoja taupymas ir jie brangiausiai moka už pamokas, kurios ne visada būna naudingos. Juk kyla klausimas: ar vaikas ne per mažas lankyti būrelius, juk jis dar tiksliai nežino, ko nori. Taigi, kokio amžiaus papildomos fizinio ar meninio lavinimo pamokos vaikui tikrai naudingos?
Lietuvoje yra įsteigta netgi tokių mokyklėlių, kuriose dirbama net su kūdikiais, vis dėlto dažniausiai į įvairius būrelius vaikas yra kviečiamas nuo trejų metų. Sulaukus tokio amžiaus jūsų vaikui puikiai tiks šokių, vaidybos arba muzikos pamokos. Keturmečiai jau gerai jaučiasi ir Rytų kovos menų treniruotėse, chorinio dainavimo ar net džiazo pamokose. Penkerių metų ir vyresni vaikai pradedami mokyti savarankiškai, be tėvų, plaukti. Mokytis užsienio kalbų logopedai pataria vaikams sulaukus šešerių metų, kai jau puikiai taisyklingai šneka gimtąja kalba. Juk užsienio kalbų garsai dažnai skiriasi nuo gimtosios ir gali nutikti taip, kad vaikas ims švepluoti. Be abejo, visuose būreliuose vaikai yra skirstomi į tam tikras amžiaus grupes, o jungtis prie vaiko metų neatitinkančių grupių nepatartina, kadangi vaikui bus per sunku ir jis nebenorės lankyti būrelio.
Įvairūs būreliai tikrai naudingi vaikui, kadangi juose jis mokosi bendrauti su bendraamžiais, taikytis prie kitų, tampa mažiau drovus. Be to, būrelyje, jei jis parinktas tinkamai, jūsų vaikas galės realizuoti save. Tada pradės labiau pasitikėti, save mylėti ir vertinti. Mažylis taps laisvesnis, smalsesnis, kūrybingesnis.
Neretai tėvai nutaria vaiką leisti į vaisai jam netinkantį būrelį, todėl reikėtų visų pirma įvertinti vaiko charakterį ir tik tuomet jam siūlyti būrelį. Judrūs aktyvūs vaikai tikrai bus patenkinti lankydami šokius ar kokią kitą sporto šaką – čia jie galės išlieti visą susikaupusią energiją. Ramesnio būdo mažieji turėtų užsiimti mažiau aktyvia veikla. Jie gali piešti, muzikuoti, žaisti šachmatais. Jeigu pastebėjote, kad jūsų vaikas turi lyderio savybių, tuomet išnaudokite jo organizacinius sugebėjimus, o jei jūsų mažylis – tikras individualistas, geriau tegu užsiima tokia veikla, kurioje jis nepriklausys nuo kitų ir viską galės nuspręsti bei atlikti pats.
Jei matote, kad vaikui papildoma veikla nėra miela, jokiu būdu negalima jo versti lankyti nepatinkantį būrelį. Juk jei jam nepatiks šokių būrelis, tačiau bus privestas jį lankyti, tuomet paaugęs gali nebešokti visai: nei vakarėliuose, nei per išleistuves. Jeigu įvyksta priešingai ir jūsų vaikas labai nori lankyti būrelį, tačiau neturi tam tinkamų duomenų, leiskite jam užsiimti norima veikla. Juk labai daug dirbant ir lavinantis gali įvykti stebuklas. Leidžiant vaiką būrelį, negalima tikėtis aukštų pasiekimų ir geriausių rezultatų. Čia svarbiausia, kad mažylis tiesiog smagiai praleistų laiką.
Neretai nutinka taip, kad po metų lankymo vaikas persigalvoja ir atsisako lankyti. Tuomet tėvai lieka labai nepatenkinti ir mano, kad gal iš viso net nereikėjo pradėti leisti vaiko būrelį – juk viskas, ką mažylis išmoko, labai greitai pasimirš, laikas bus sugaištas, o ir pinigai iššvaistyti veltui. Tokiu atveju reikia prisiminti, kad kiekvienas turi teisę rinktis. Jei vaikas nebenori lankyti, o tėvai vis tiek jį verčia eiti, tuomet mažasis bus nelaimingas, o kai paaugs gali net imti meluoti tėvams, kad buvo būrelyje, o iš tiesų užsiimti kita veikla. O jeigu bijote, kad viskas, ką vaikas išmoko pasimirš, nesibaiminkite – svarbiausi įgūdžiai išlieka. Jeigu jis šoko, vėliau tikrai suras kur pademonstruoti savo gebėjimus, jeigu muzikavo, jį mokykloje pastebės mokytoja.
Taigi, tėvai, leisdami vaiką į būrelį, turi laukti ne rezultatų, o rūpintis, kad vaikas būtų laimingas ir patenkintas. Jei tėvai nuolatos kartos kad jų sūnus turi tapti garsiu krepšininku, o dukra – įžymia balerina, vaikas nuolatos jaus spaudimą ir, stengdamasis pateisinti tėvų lūkesčius, bijos ir jaudinsis, kad gali nepavykti. Tokiu atveju jis nebus labai laimingas, net ir tada, jei iš tikrųjų pasieks gerų rezultatų. Tačiau jeigu veikla, kuria vaikas užsiima, jam tikrai patinka, tuomet visai nesvarbu, ar jis taps tos srities profesionalu. Tiesiog tegu jis džiaugiasi ir mėgaujasi veikla, kurioje jaučiasi sėdįs savo rogėse.
