Žmogus be vandens vidutiniškai išgyventų 4-6 dienas. Tiek pat, kiek anglų kalbos nemokantis darbuotojas išliktų gerose pareigose. Tai – ne hiperbolizavimas, o Lietuvos darbo rinkos realybė. Anglų kalbos mokėjimą darbdaviai įvardija nebe kaip privalumą, pageidavimą, bet kaip būtinybę. Kodėl būtent ši užsienio kalba griežia pirmuoju smuiku verslo, meno, kultūros ir kitose sferose?
Grįžkime į XX amžių. Per praėjusį šimtmetį anglų kalba tapo pasauline lingua franca – kalba, kuria dažniausiai šnekasi žmonės iš skirtingų šalių. Jų gimtosios kalbos yra skirtingos, tad ieškoma kompromiso. Juo tapo pokalbiai anglų kalba, po truputį iš lingua franca statuso išstumdami prancūzų kalbą. O anglų kalbos kursai tampa kasdienybe tiems, kurie dar nemoka šios kalbos.
Šiandien anglų kalba – trečioji pasaulyje pagal kalbančiųjų skaičių. 340 milijonų žmonių ji yra gimtoji. Be to, anglų kalba – didžiosios dalies tarptautinių organizacijų kalba. Daugelio šalių mokyklose ji mokoma kaip pirmoji užsienio kalba. Aukštosiose mokyklose anglų kalba taipogi užima svarbias pozicijas. Tarkime, Lietuvoje, Kauno technologijos universitete, anglų kaip pirmą užsienio kalbą 2013-2014 mokslo metais studijavo net 95 % studentų. Kitų kalbų (vokiečių, prancūzų, rusų) populiarumas tarp studentų krito.
Vis gi paskutiniais duomenimis, tik 38 % lietuvių moka kalbėti angliškai. Kol kas lyderė – rusų kalba, ją moka net 80 % mūsų šalies gyventojų. Ši tendencija ateityje tikrai keisis. Rusų kalba sovietmečiu buvo privaloma, tad suprantama, kad šiandieninėje Lietuvoje dar apstu žmonių, kalbančių rusiškai. Tuo tarpu anglų kalbos populiarumas pradėjo augti tik Nepriklausomybės aušroje. Staigus kilimas pastebimas mokyklose: jau 1991 metais mokytis anglų kalbą pasirinko apie 80 % visų šalies moksleivių. Neužilgo pradėti organizuoti ir pirmieji anglų kalbos kursai.
Ilgą laiką anglų kalba Lietuvoje buvo nepavydėtinoje situacijoje. Tam didelės įtakos turėjo politinės aplinkybės. Nuo XIX a. pr. Vilniaus universitete dėstyta anglų kalba visas pozicijas prarado per Antrąjį pasaulinį karą. Sovietiniai okupantai nepalankiai žiūrėjo į šią kalbą. Tik 1962 metais Vilniaus universitete įkurta Anglų kalbos (vėliau – Anglų filologijos) katedra, pradėtas anglų kalbos „gaivinimas“.
Naujas tūkstantmetis atėjo su naujomis tendencijomis. Šiandien anglų kalbos nereikia tik nekvalifikuotame ar nelegaliame darbe. Žinoma, ir geresnėse pozicijose nebūtina 8 valandas per dieną kalbėti angliškai. Tačiau mokėti šią kalbą ir, esant reikalui, naudoti nedrebančiu balsu, neabejotinai privaloma. Tad jei norite dirbti stabilioje įmonėje ir gauti konkurencingą atlyginimą, žinokite, jog be anglų kalbos tai sunkiai pavyks. Tačiau neverta panikuoti. Anglų kalbos kursai – puiki išeitis, jei norite išmokti angliškai arba pagilinti turimas žinias.
Kalbos mokymuisi reikia kantrybės ir, žinoma, laiko. Tradiciniai anglų kalbos kursai, žvelgiant šiais aspektais, turi reikšmingų trūkumų. Jų metu reikia prisitaikyti prie bendro tempo, kuris nevisuomet būna priimtinas. Tarkime, visa grupė lekia, skuba, o Jūs norite įsigilinti į kiekvieną žodį. Be to, sugaištama nemažai laiko kelionėms į kursus ir atgal. Tokiu atveju geriausias sprendimas butų anglų kalbos pamokos internetu. Savo srities profesionalai internete pateikia iš tiesų kokybiškų anglų kalbos kursų. Rekomenduojama rinktis juos, aplenkiant nemokamas, mėgėjų parengtas pamokas. Sutaupysite laiko ir nervų. Žinoma, į profesionalius kursus, priklausomai nuo lygio, turėsite daugiau ar mažiau investuoti. Patikėkite, tai Jums atsipirks geru darbu, aukštomis pajamomis ir svajonių realizavimu.
Amber Jewelry