Daugelis keliaudami po Lietuvą pastebime smarkiai iškirstus didelius miško plotus. Ne vienam suspaudžia širdį, kad nedaug ų Lietuvos miškų jau liko. Todėl, prieš garsai, šaudami, kad perku mišką, turime tai atsakingai pasverti. Svarbu ne tik išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, bet ir naudoti taip, kad užtektų ateinančioms kartoms.
Aišku ne tik žmogaus ranka kirsdama mažina miškų plotus. Dabartiniu laikotarpiu ryškiausią įtaką miškų sveikatai daro klimato kaita daro įtaką žemės ūkiui. Žemdirbiai dėl to patiria produkcijos nuostolius ir turi daugiau papildomų išlaidų, net yra priversti ieškoti atsparesnių veislių. Tokia pati analogija ir miškuose, patiriami medienos prieaugio nuostoliai, pasunkėja miško priežiūra ir medienos paruošimas, norint turėti sveikesnius medelynus, reikia daugiau pastangų ir išlaidų, būtina ieškoti naujų labiau efektyvių medžių ir medynų sanitarinės apsaugos būdų. Tai labai atsiliepia ir miško kainai. Daugiau informacijos apie tai galite rasti miskodraugas.lt.
Klimato poveikį galima skirstyti į trumpalaikį ir ilgalaikį, tiesioginį ir netiesioginį, kuris medžiams augant ryškėja per kelerių metų laikotarpį. Dėl klimato kaitos vasarą dabar būna ilgesni karščio periodai, žiemą vis dažnesni labai šaltų orų periodai, trumpėja pavasariai ir rudenys. Dabar pavasarį šaltesnius orus keičia staigiai atšilęs oras, rudenį ilgai užtrunka šiltesni nei įprasta orai.
Vasarą dažnėja lokaliniai škvalai ir vėtros, kurie įprastai būdavo dažnesni ir stipresni tik šaltesniu metų laiku. Jie laužo medžius. Vasarą po karštesnių ir sausesnių periodų užeina gausios liūtys, o tai sukelia medžiams įtampą. Žiemą dėl gausaus sniego ir susidariusios ledo gali būti aplaužomos medžių šakos ir viršūnės. Staigios orų permainos dabar dažnėja visais metų laikotarpiais.
Dėl karščio, sausros, drėgmės pertekliaus, staigių orų pokyčių augalai patiria įtampą ir tampa mažiau atsparūs ligoms ir kenkėjams. Vėluojanti žiema, rudenį ir žiemos pradžioje ilgai trunkantys šilti orai būna palankūs įvairioms medžių infekcinėms ligoms plisti ir vystytis, todėl sekančiais metais kyla daugiau ir vairių ligų, pažeidžiančių pumpurus, spyglius, ūglius ir jauną žievę. Dėl negilaus ir neilgai trunkančio pašalo padidėja rizika iš dirvos į gilesnius sluoksnius išplauti maistines medžiagas, todėl miško medelynuose gali jų trūkti, todėl reikia naudoti trąšų, o silpniau augantys medeliai būna mažiau atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Lietuvis miškuose vyrauja didelė medžių įvairovė, pagal rūšinę sudėtį, dirvožemines ir gamtines sąlygas, net ūkininkavimo ypatumai miške kaimyninius sklypus gali padaryti labai skirtingus. Tad ir sanitarinės miškų apsaugos iššūkiai kiekvienu atveju gali būti kitokie. Pavyzdžiui Dzūkijoje vyrauja dideli pušynų masyvai, todėl ten dažniausiai ir kyla pušų spyglius graužiančių vabzdžių masiniai židiniai šimtų ir tūkstančių hektarų plotuose. Nuo klimato kaitos dabar trumpėja laikotarpiai tarp šių židinių susidarymo. Pastebėta, kad dabar kenkėjų židinius pradėjo sudaryti nebe viena, bet dvi ar trys vienu metu išplitusios spyglius graužiančių vabzdžių rūšys.
Medžių rūšių ir amžiaus įvairovė miškuose yra pats svarbiausias faktorius, nulemiantis medelynų stabilumą, atsparumą neigiamam klimato poveikiui, užtikrina natūralų sveikesnių medelynų augimą. Vienarūšiai medelynai yra labiausiai palankūs kenkėjams išplisti, taip pat jie palankūs ir medžių ligų plitimui.
Vis dažniau įvairiomis progomis pabrėžiama, kad mediena sudaro tik mažą dalį miško vertės ir daug svarbesnės yra miško gamtosaugos ir rekreacinės funkcijos. Tačiau realybėje dar daugelis nesuvokia šio teiginio prasmę ir mediena sudaro daugelio diskusijų pagrindą, kai kalbama apie mišką. Požiūris ne tik į mišką, bet ir apskritai į gamtą ir jos pasaugą turi keistis sparčiau. Mišką iškirsti ir pasodinti mes jau mokame. Dabar reikia vis daugiau dėmesio skirti miško ekosistemos pažinimui ir miške esančių vertybių apsaugai. Svarbu pažymėti tai, kad daugėjant gyventojų mažėja miškų. Lietuvis miškai ilgą laiko tarpą buvo beatodairiškai kertami, tačiau visai sunaikinti nebuvo. Pastaruoju metu įsteigta daug saugomų teritorijų, todėl gali būti, kad išsaugosime Lietuvos miškus.