Kaip atsirado paskolos?

paskolu istorijaPaskolos atsirado, galima sakyti, kartu su pinigų skolinimu, o pastarasis atsirado tikriausiai panašiu metu kaip ir patys pinigai. Paskolos su užstatu egzistuoja jau šimtmečius, kai tuo tarpu paskolos internetu visa para akivaizdžiai yra naujausiųjų laikų produktas. Ir nors šuo metu sunkiai beįsivaizduojame savo gyvenimus be paskolų, ypač tokių kaip paskolos bustui, egzistavimo, palyginti dar ne taip seniai kreditoriai buvo siejami su nedora veikla (lupikautojai), o imti paskolą buvo šiek tiek gėda. Kas atsitiko, kad iš „gėdingų ir lėtų“ paskolų išsivystė paprastos ir greitos paskolos? Nors atsakymas į tai negali būti vienareikšmis, jau vien paviršutiniškas žvilgsnis į paskolų istoriją galėtų leisti mums geriau suvokti šį fenomeną.

 

Viduramžiais katalikiškoje Europoje galiojo griežtos taisyklės, kas ir kam gali skolinti pinigų. Daugeliu atvejų svarbi taisyklė skolinant buvo neprašyti jokių palūkanų. Palūkanos buvo laikomos blogu, nesąžiningu dalyku, kurio doras krikščionis turėtų vengti. Išimtis iš šios taisyklės buvo žydų bendruomenės, kurioms religija nedraudė skolinti pinigų ir prašyti grąžinti daugiau, negu buvo paskolinta. Tokios paskolos katalikiškoje visuomenėje buvo smerkiamos kaip nedoros ir vadinamos lupikavimu, tačiau tie patys prasilošę ar netekę turto meistelėnai palaikydavo kreditorių egzistavimą savo apsilankymais. Šiais laikais stebina nuostata „jei skolinti – tai be jokių palūkanų“, netgi įprastos ir patikimos paskolos banke būtinai reiškia tam tikras palūkanas, o kitur pasiimti paskolą užtenka sulaukti pilnametystės (paprastai duodamos paskolos nuo 18) ir nebūtina įrodyti savo socialinio ar kitokio statuso.

 

Vienas iš svarbių posūkių paskolų istorijoje įvyko XX amžiaus pradžioje Amerikoje. Tinkamai automatizavus mašinų gamybą, buvo įmanoma automobilius gaminti dideliais kiekiais ir žinoma, jog gamintojams tai apsimokėjo labiau, negu gaminti juos mažais kiekiais. Deja, automobilių perpardavinėtojai negalėjo vienu metu įsigyti daug automobilių, nes pastarieji visgi kainavo nemažas sumas pinigų, be to, ne kiekvienas gyventojas galėjo sau leisti įsigyti mašiną. Williamas Durantas pasiūlė tokio dalyko kaip paskolos automobiliui atsiradimą. Nors pats nemėgo automobilių, Durantas įtarė, jog paskolos galėtų atgaivinti automobilių rinką. Taip ir įvyko. Teigiamas požiūris į paskolas galėtų būti iliustruotas paties W. Duranto citata: „Užmiršk praeities nesėkmes. Užmiršk klaidas. Užmiršk viską, išskyrus tai, ką ketini daryti dabar, ir daryk tai!”

 

Paskolos paprastai susijusios su gebėjimu apgalvoti savo finansus ir teisingai įvertinti galimybes. Ar tai būtų paskolos studentams ar paskolos verslui, svarbu žinoti ne tik kiek litų tavo piniginėje, bet ir kokių būna paskolų. Pagrindinė informacija apie paskolas visai nėra sudėtinga. Čia galima prisiminti vieną anekdotą. A. Einšteinas po mirties patenka į rojų ir sutinka tenai tris žmones. Einšteinas paprašo kiekvieno jų pasakyti savo intelekto koeficientą. Pasirodo, kad pirmojo žmogaus intelekto koeficientas yra aukštesnis už vidutinį. Einšteinas sako: „Puiku, mudu galėsime kalbėtis apie reliatyvumo teoriją!”. Antrojo žmogaus intelekto keoficientas yra vidutinis. Einšteinas taip pat nenusimena: „Gerai, galėsime pasikalbėti apie pagrindinius fizikos principus“. Tačiau trečiojo žmogaus intelekto koeficientas yra žemiau vidutinio. Einšteinas gūžteli pečiais: „Nieko tokio, mudu galėsime kalbėtis apie sudėtines palūkanas“.

 

Paskolos jau yra tapusios natūralia mūsų gyvenimo dalimi. Dažnas studentas jau yra susidūręs su paskolos už studijas, neretas žmogus yra ėmęs paskolą būstui, automobiliui ar kokią kitokią iš paskolos dirbantiems. Nors esama paskolų, kurias pasiimti yra itin lengva, tai gali reikšti ir didesnes palūkanas arba trumpesnį grąžinimo laikotarpį. Žiūrėdami į šiuo metu vis besiplečiančią paskolų įvairovę (galimos paskolos telefonu, paskolos eurais ir t.t.) sunkiai galime patikėti, jog kažkada tai buvo laikoma nedoru, nerekomenduotinu dalyku. Tačiau tiesos grūdo čia esama: piktnaudžiauti paskolomis, kaip ir bet kokiu kitu dalyku, nederėtų.